Kas yra AI (DI) agentas ir kuo jis skiriasi nuo automatizavimo

DI agentas atlieka darbą, kuriam reikia suprasti tekstą ir pasirinkti veiksmą: perskaito laišką, nustato, ko prašoma, suranda trūkstamus duomenis ir paruošia rezultatą žmogui patikrinti. Jį sudaro trys dalys: kalbos modelis, įrankiai ir ribos. Kalbos modelis supranta tekstą ir sprendžia, ką daryti toliau. Įrankiai – tai, kuo agentui leista naudotis: pašto dėžutė, Excel lentelė, sistemos API. Ribos nustato, ką jam daryti leidžiama, o ko ne.

Tipinis pavyzdys: užsakymai ateina el. paštu ir kiekvienas klientas juos rašo savaip – vienas laiško tekste, kitas PDF priede, o trečias atsiunčia ankstesnio užsakymo pataisymą. Taisyklėmis grįsta programa tokių laiškų nesupras, nes jie neturi bendro formato. Tokiu atveju DI agentas gali perskaityti laišką, atpažinti klientą ir prekes, sutikrinti jas su kainynu ir parengti užsakymo eilučių juodraštį. Vadybininkas juodraštį peržiūri ir patvirtina, o pats agentas nieko neišsiunčia ir į apskaitos programą neįrašo.

Taisyklėmis grįsta automatizacija kiekvieną kartą atlieka tuos pačius žingsnius, DI agentas žingsnius pasirenka pagal situaciją, o pokalbių robotas (angl. chatbot), dar vadinamas pokalbių asistentu, atsako žmogui pokalbio lange. Automatizacija nuspėjama, agentas lankstus, o pokalbių robotas skirtas bendrauti su klientu.

Praktikoje šie būdai dažnai derinami: DI agentas perskaito laišką ir nustato, ko jame prašoma, programa pagal taisykles apskaičiuoja sumas, o žmogus patvirtina rezultatą. Kaip tokius derinius kuriame, aprašėme puslapyje apie DI agentus verslo procesams.

Balso DI agentas – tas pats agentas, tik su klientu kalbantis telefonu. Kaip ir pokalbių asistentas, jis turi pokalbio pradžioje prisistatyti kaip DI. Sėkmingu pokalbis laikomas tik tada, kai susitarimą patvirtina tikras įrašas kalendoriuje ar CRM sistemoje, o ne vien agento žodis „susitarėme“. Plačiau apie tai, kaip toks agentas prisistato, taria skaičius, kiek kartų gali pasitikslinti ir kada pokalbis laikomas sėkmingu, rašome balso DI agento sistemos pavyzdyje.

DI agento nereikia, kai darbą galima aprašyti taisyklėmis, o rezultatas turi būti tikslus. Jei sąskaitos suma turi sutapti iki cento, ją turėtų skaičiuoti ne kalbos modelis, o deterministinė programa: iš tų pačių duomenų ji visada gauna tą patį rezultatą.

Taip sukūrėme logistikos įmonės sprendimą: užsakovo sąskaitų PDF failai jame skaitomi tiesiai iš dokumento teksto – be teksto atpažinimo iš vaizdo (OCR) ir be kalbos modelio spėjimų. Ko programa nesupranta, tą palieka žmogui. Bandyme programos rezultatai sutapo su ranka įvestais duomenimis, o sąskaitos suma – iki cento. Kilometrų, kelių mokesčių ir sąskaitų sprendime DI agento visai nėra – tik taisyklės ir patikros.

Logistikos sprendime kiekviena sąskaita tikrinama kontroline suma: bendra sąskaitos suma turi sutapti su visų mokesčių stulpelių suma. Būtent kontrolinė suma dar prieš paleidimą aptiko tylią mūsų pačių PDF nuskaitymo klaidą, todėl kiekvienam automatiniam skaičiavimui kuriame atskirą patikrą.

Kalbos modeliui negalima patikėti skaičiavimų. Vienu atveju mažas modelis pateikė kiekį, daugiau nei dvigubai viršijantį teisingą. Todėl mūsų sprendimuose skaičiavimus atlieka deterministinė programa, o modelis tik paaiškina rezultatą žmogui suprantamais žodžiais.

Agento greičiausiai neprireiks, jei:

• duomenys visada ateina tuo pačiu formatu – ta pati Excel forma, tas pats PDF šablonas;
• rezultatas – skaičius, kuris turi būti tikslus: suma, kilometrai, mokestis;
• agento darbo patikra užtruktų tiek pat laiko, kiek pats darbas;
• darbas įmonei nėra našta – viename projekte dalies suvedimo sąmoningai neautomatizavome, nes taip įvertino įmonės vadovas.

DI agentus ir automatizavimo programas kuriame ne tam, kad jie pakeistų darbuotojus, o tam, kad perimtų rutininį duomenų perrašymą. Darbuotojai netampa nereikalingi – jie tampa tikrintojais: programa paruošia rezultatą, o žmogus jį patvirtina. Jie dirba toje pačioje lentelėje, tik nebeperrašinėja ranka to, ką užpildo programa. Programuoti jiems nereikia: kiekvieno mūsų sprendimo kriterijus – ar įmonės vadovas juo naudotųsi be kūrėjo pagalbos.

Pavyzdžiui, Excel lentelėje darbuotojas pažymi eilutes, dešiniuoju pelės klavišu pasirenka veiksmą, pamato, ką programa įrašys, ir tik tada patvirtina. Be žmogaus patvirtinimo programa į lentelę nieko neįrašo, o gavusi patvirtinimą pildo tik tuščius langelius ir ranka įvestų reikšmių neperrašo. Kaip toks sprendimas atrodo kasdieniame darbe, aprašėme straipsnyje apie Excel automatizavimą be naujos programos.

Automatizuojame didžiąją dalį rutininio darbo, bet ne visą. Ko dokumente nėra, pavyzdžiui, faktinių atvykimo laikų, to programa neužpildys – tai pasakome iš anksto. Jei eilutės negalima patikimai suskaičiuoti, programa jos nepildo ir nurodo priežastį. Neatpažinta sąskaitos eilutė nedingsta – ji rodoma atskirame sąraše, kad neatsirastų tylių klaidų, kurių niekas nepastebi.

DI agentas saugus tiek, kiek patikimos jo ribos: atlikti pavojingą veiksmą be žmogaus patvirtinimo jam turi būti neįmanoma, kad ir kas būtų parašyta laiške. Todėl patvirtinimą įtvirtiname programos kode, o ne vien instrukcijoje modeliui: agentas gali skaityti, klasifikuoti ir rašyti juodraščius, o siuntimas už įmonės ribų be patvirtinimo techniškai neveikia.

Vien instrukcija „nesiųsk be leidimo“ neapsaugo: modeliai tokius draudimus dažnai pažeidžia, o mažas modelis, gavęs nurodymą „nesakyk X“, kartais pasako būtent X.

• Svetainės lankytojo ar laiško tekstas laikomas nepatikimu. Jame gali būti įrašyta komanda agentui. Todėl toks tekstas vertinamas kaip duomenys, o ne kaip nurodymas, ir pats savaime negali paleisti jokio veiksmo už įmonės ribų – tam reikia žmogaus patvirtinimo.
• Testuojamas instrukcijų nutekėjimas. Kiekvieno mūsų kuriamo DI agento testuose yra scenarijus, kuriuo bandoma išgauti jo sistemines instrukcijas.
• Testai po kiekvieno pakeitimo. Pakeitus instrukcijas, pokalbių asistentas tikrinamas regresiniais testais, kuriuose testuotojas vaidina klientą.
• Pokalbių žurnalas. Kiekvienas pokalbis išsaugomas tekstiniame žurnale, o asistentą tobuliname perskaitę žurnalo įrašus.

Apie duomenis kalbame atvirai: laiško tekstas, kurį turi suprasti agentas, siunčiamas kalbos modeliui. Šis dažniausiai veikia ne įmonės kompiuteriuose, o išorinio teikėjo debesijos paslaugoje. Todėl dar prieš diegimą reikia nuspręsti, kokių duomenų agentui neduoti, ir patikrinti, kur modelio teikėjas juos apdoroja.

Jei laiškuose yra asmens duomenų, taikomas ir BDAR. Kai kurie modelių teikėjai duomenis apdoroja JAV, todėl toks duomenų perdavimas ir jo pagrindas turėtų būti nurodyti įmonės privatumo pranešime. BDAR atitikties negarantuojame: ją vertina už duomenų apsaugą atsakingas jūsų įmonės asmuo.

Taip: pagal Dirbtinio intelekto akto (DI akto) 50 straipsnį DI sistemos tiekėjas turi užtikrinti, kad su žmonėmis tiesiogiai bendraujanti sistema būtų sukurta taip, jog žmogus būtų informuotas, kad bendrauja su DI. Išimtis – kai pagrįstai informuotam, pastabiam ir nuovokiam žmogui tai akivaizdu iš aplinkybių. Informacija turi būti pateikta aiškiai ir ne vėliau kaip pirmosios sąveikos metu. Ši pareiga taikoma nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d.

Už skaidrumo pareigų nesilaikymą reglamente numatytos baudos iki 15 mln. EUR arba iki 3 % pasaulinės metinės apyvartos – taikoma didesnioji iš šių sumų, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms – mažesnioji.

Kiekviename mūsų kuriamame DI kanale – pokalbių asistente ar balso agente – DI prisistato pokalbio pradžioje; tai tikrina automatinė instrukcijų patikra.

Kita DI akto pareiga, susijusi su raštingumu DI srityje, taikoma jau nuo 2025 m. vasario 2 d. Pagal 4 straipsnį DI sistemas darbe naudojanti įmonė turi imtis priemonių, kad padėtų ugdyti savo darbuotojų ir kitų jos vardu su šiomis sistemomis dirbančių asmenų raštingumą DI srityje. 2026 m. liepą šis straipsnis pakeistas Reglamentu (ES) 2026/1744: konkretaus raštingumo lygio garantuoti nebereikia, tačiau priemonių imtis vis tiek privaloma.

Šis tekstas nėra teisinė konsultacija: dėl to, ar šios pareigos taikomos jūsų įmonei ir sistemai, pasitarkite su teisininku.

DI agento kaina priklauso nuo darbo apimties: kiek skirtingų laiškų ir dokumentų formatų jis turi suprasti, į kokias sistemas rašo rezultatą ir kaip įgyvendinamas žmogaus patvirtinimas. Be kūrimo darbų yra ir nuolatinė išlaida – mokestis už kalbos modelio naudojimą, kurį teikėjai dažniausiai skaičiuoja pagal apdoroto teksto kiekį.

Fiksuotos kainos neskelbiame ir atsipirkimo iš anksto nežadame. Pirmiausia per nemokamą automatizavimo auditą išsiaiškiname, kiek valandų jūsų darbuotojai dabar skiria darbui, kurį norite automatizuoti – skaičių pasakote jūs patys. Nuo to priklauso, ar automatizuoti apskritai verta.

Pradėkite ne nuo agento, o nuo vieno proceso – darbo, kuris kartojasi kas savaitę ir kurio rezultatą galima patikrinti. Aprašykite, iš kur ateina duomenys, kur jie turi atsidurti, kas tą darbą daro ir kur dažniausiai klystama.

Tada paaiškės, ar agento iš viso reikia. Neretai užtenka taisyklėmis grįsto procesų automatizavimo ir žmogaus patvirtinimo, o agentas praverčia tik toje proceso dalyje, kurioje reikia suprasti laisvos formos tekstą. Duomenis į ERP ar CRM sistemą galima perduoti, jei ji turi API, tačiau integraciją žadame tik pamatę tos sistemos licenciją ir dokumentaciją.

Ar darbą verta automatizuoti ir ar tam apskritai reikia agento, pirmiausia įvertiname per nemokamą automatizavimo auditą: trumpai aprašote procesą, jį kartu aptariame pokalbyje, o mes pateikiame pirminį įvertinimą ir pasiūlome vieną konkretų tolesnį žingsnį. Pokalbiui failų nereikia. Jei nuspręsite tęsti, pradžiai užteks vieno tipinio atvejo failų kopijos (originalų nereikia): sprendimą išbandysime ir parodysime su ja, o ne su demonstraciniais duomenimis. Tik su tikrais laiškais galima patikrinti, ar agentas teisingai supranta, ką jūsų klientai rašo lietuviškai. Kaip išsirinkti pirmąjį procesą, aprašėme straipsnyje apie tai, nuo ko pradėti automatizavimą.